Niekas negali padaryti visko, bet kiekvienas gali kažką padaryti. Esame tvirtai įsitikinę, kad kiekvienas privalo prisidėti prie to, kad maistas būtų vartojamas atsižvelgiant į klimato kaitą. Dirbdami su "Paulúns" jaučiame didelę atsakomybę siekti tvaresnės ateities ir norime, kad kuo daugiau žmonių galėtų rinktis tvarų maistą. Nuolat stengiamės tobulinti ne tik savo produktų turinį, bet ir pakuotes.
Dabar jau apskaičiuotas "Paulúns" gaminių anglies (CO2) pėdsakas ir paskelbtas šioje svetainėje. Kiekvieno produkto aprašyme galite lengvai sužinoti produkto anglies dioksido pėdsaką ir aktyviai rinktis klimatui nekenksmingus pusryčius.
GERESNĖS PAKUOTĖS KLIMATUI
Mūsų Granolų, dribsnių pakuotės yra geros klimato požiūriu! Išorinė dėžutė pagaminta iš FSC sertifikuoto, perdirbto ir atsinaujinančio popieriaus pluošto. Perdirbtas kaip popierinė pakuotė, jis grįžta į sistemą. Vidinis maišelis reikalingas tam, kad būtų apsaugotas turinys ir būtų išvengta trumpesnio galiojimo laiko bei maisto atliekų. Maišelis perdirbamas, kai yra rūšiuojamas kaip plastikinė pakuotė.
Be to, nuolat stengiamės didinti visų mūsų grūdų pakuočių užpildymo lygį, kad galėtume gabenti mažiau oro. Taip pat nusprendėme keliais milimetrais sumažinti granolos pakuočių aukštį. Tai gali atrodyti kaip nedidelis pokytis, tačiau tokiu būdu ant to paties padėklo ir tuo pačiu transportu galime supakuoti gerokai daugiau kartoninių dėžių. Taip sutaupysime daug sunkvežimių, gabenančių šias pakuotes.
KAS YRA MAŽAS ANGLIES DIOKSIDO PĖDSAKAS?
Mažą anglies dioksido (CO2) pėdsaką apibrėžiame kaip perpus mažesnį nei šiandien, remdamiesi JT Paryžiaus susitarimu, kuriame teigiama, kad iki 2030 m. reikia perpus sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kad pasaulinis atšilimas neviršytų 1,5 laipsnio.
Orkla sukurta klimato skalė, kuri aiškiai parodo šiandieninį lygį, kad pamatytumėte, koks klimato pėdsakas yra nedidelis ir todėl atitinka JT tikslą. RISE mokslinių tyrimų institutas padėjo Orklai parengti duomenis apie vidutinį anglies dioksido pėdsaką, kurį šiandien palieka maistas.
Turime valgyti daugiau maisto produktų, kurių anglies dioksido pėdsakas yra mažas, ir mažiau maisto produktų, kurių anglies dioksido pėdsakas yra didelis. Pavyzdžiui, nebūtina visiškai atsisakyti mėsos, tačiau neturėtume jos valgyti tiek daug ir taip dažnai, kaip šiandien. Tokiu būdu visi galime prisidėti prie to, kad vidurkis artėtų prie tvaraus lygio. "Paulúns" tikslas - kad ši skalė padėtų daugiau žmonių maitintis tvariau.
KAIP BUVO VYKDOMI SKAIČIAVIMAI?
Siekiant apskaičiuoti produktų anglies dioksido pėdsaką, įtraukta visa grandinė nuo auginimo, žaliavų ir ingredientų gamybos, transportas ir pati gamyba. Anglies dioksido pėdsakas matuojamas CO2e (anglies dioksido ekvivalentais) - tai visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, skatinančių visuotinį atšilimą, kiekis.
Skaičiavimai atlikti remiantis RISE klimato duomenų baze maisto produktams (1.6 versija), informacija iš gamintojų, savų procesų duomenų ir pramonės duomenų apie pakavimą ir transportavimą. Apskaičiuoti šį rodiklį gana sudėtinga, o poveikio klimatui skaičiavimas nėra tikslusis mokslas, kaip, pavyzdžiui, maistinės vertės skaičiavimas, tačiau jis suteikia mums vertingos informacijos ir aiškiai nurodo, kas yra protingas pasirinkimas klimato atžvilgiu, o kas - ne. Tikimės, kad ateinančiais metais klimato duomenų apskaičiavimo ir teikimo metodika bus toliau plėtojama.
KODĖL SVARBU RINKTIS KLIMATUI NEKENKSMINGUS MAISTO PRODUKTUS?
Nuo 1950 m. anglies dioksido kiekis atmosferoje didėjo beveik lavinos principu. Dėl šios ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų klimatas nuolat šyla, o tai daro neigiamą poveikį žmonėms ir gyvūnams. Pasaulinis atšilimas, be kita ko, turi įtakos kritulių kiekiui, įvairioms ekosistemoms, biologinei įvairovei, kelia jūros lygį ir lemia stipresnius orus.
JT Paryžiaus susitarime teigiama, kad kartu turime apriboti visuotinį atšilimą, kad jis neviršytų 2 laipsnių, o geriausia - 1,5 laipsnio. Kad tai būtų pasiekta, iki 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekį reikia sumažinti perpus, o vėliau - dar labiau.
Mūsų vartojamas maistas taip pat turi įtakos klimatui. Taigi, jei norime pasiekti Paryžiaus susitarimą, turime siekti perpus sumažinti savo poveikį klimatui, tiek diegiant naujoves, tiek mums visiems dažniau renkantis klimatui nekenksmingus maisto produktus.